Prieš mėnesį radau mažą paukščiuką iškritusį iš nežinia kur, lizdo neradau ir kaip jis atsidūrė ant šaligatvio prie namo neaišku, šansų išgyventi be mano pagalbos jis neturėjo, net akys neatsimerkė, galvojau , kad vienos akies nėra. Tai buvo čiurliukas, jie peri labai aukštų pastatų plyšiuose, suaugę visą gyvenimą praleidžia ore net ir miegodami. Penėjau savo globotinį mėnesį laiko ir turėjau vilties jis išskris, kiekvieną dieną muses gaudžiau, kai praėjo kuris laikas vis į lauką išnešdavau ir laukiau kada skris, tai daryti mokiau ir namie. Pati negaliu patikėti ..šiandien jis išneštas į lauką išskrido, nespėjau net sužiūrėti. Laimingai tau , paukšteli, tikiuosi pasieksi savo Afriką.